• Liepos 13 d. – Lenkaičių kaime prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas;
• Rugpjūčio 5 d. – Jurbarko mūšis;
• Lapkričio 2 d. – sugriuvo Vilniaus katedros bokštas, žuvo 6 kunigai.^[1]

Nedatuota

• Mykolas Angelas Šulcas, vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje (m. 1812 m.).

• Gegužės 17 d. – Vilhelmas Jonas Pliateris, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Šateikių dvaro savininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1715 m.).

Nedatuota

• Jonas Tobijas Dyderšteinas, flamandų skulptorius, baroko architektas ir dekoratorius.

• Gegužės 19 d. – Popiežiumi išrinktas Klemensas XIV (g. 1705 m. - m. 1774 m. rugsėjo 22 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1774 m. rugsėjo 22 d.^[2][3]

• Sausio 10 d. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas (m. 1815 m.).
• Vasario 13 d. – Ivanas Krylovas, garsus rusų poetas, pagarsėjęs savo pasakėčiomis (m. 1844 m.).
• Rugpjūčio 4 d. – Vasilijus Stasovas, rusų architektas, akademikas (m. 1848 m.).
• Rugpjūčio 15 d. – Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. - Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi (Empereur des Français), Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.). Imperatoriumi išbuvo iki 1814 m. balandžio 6 d., taip pat trumpą laikotarpį 1815 metų kovo 1–birželio 22 d. 1792–1815 m. laikotarpis yra vadinamas Napoleonmečiu (m. 1821 m.).
• Rugsėjo 14 d. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo Vilhelmo fon Humbolto brolis (m. 1858 m.).

• Vasario 2 d. – Klemensas XIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties (g. 1693 m.).