Voozh

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

👁 Image

Metai:

👁 Image

2014 2015 2016 - 2017 - 2018 2019 2020
MMXVII metai

Dešimtmečiai:

10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as

Šimtmečiai:

XX amžius - XXI amžius - XXII amžius

3 tūkstantmetis

2017 metai (4 kat., 14 psl.)

Ž•A•R Kituose kalendoriuose
Armėnų kalendoriuje	1466 ԹՎ ՌՆԿԶ
Bahajų kalendoriuje	173 – 174
Berberų kalendoriuje	2967
Bizantijos kalendoriuje	7525 – 7526
Budistų kalendoriuje	2561
Etiopų kalendoriuje	2009 – 2010
Hebrajų kalendoriuje	5777 – 5778
Indų Kalijugos kalendoriuje	5118 – 5119
Indų Saka kalendoriuje	1939 – 1940
Indų Vikramo kalendoriuje	2072 – 2073
Iraniečių kalendoriuje	1395 – 1396
Japonų kalendoriuje	Heisei 29 (平成29年)
Kinų kalendoriuje	4653/4713 — iki — 4654/4714
Koptų kalendoriuje	1733 – 1734
Korėjiečių kalendoriuje	4350
Musulmonų kalendoriuje	1438 – 1439
Mianmaro kalendoriuje	1379
Tajų saulės kalendoriuje	2560

2017 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Sporto^[1], Algirdo Juliaus Greimo^[2], Lietuvių kalbos kultūros^[3], Ievos Simonaitytės^[4], Tautinio kostiumo,^[5] Piliakalnių^[6] ir Reformacijos metais.^[7]
Kovo 29 d. rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas Vokietijoje.^[8]
Birželio 30–liepos 2 d. Kaune, Druskininkuose ir Elektrėnų sav. vyko X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.^[9]

Įvykiai pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautiniais darniojo turizmo plėtojimo metais.^[10]

Sausio 1 d. naujojo JT Generalinio Sekretoriaus pareigas pradėjo eiti portugalas António Guterres, pakeitęs ilgametį vadovą Ban Ki Muną.^[11]
Sausio 20 d. prisaikdintas 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trampas.^[12]
Kovo 29 d. – Jungtinė Karalystė priėmė 50-ą Europos Sąjungos straipsnį, pradėdama išstojimo iš ES procesą.^[13]
Balandžio 6 d. – reaguojant į Sirijos valdžios panaudotą cheminį ginklą, JAV kariuomenė pasiuntė 59 Tomahawk raketas į Sirijos karinį oro uostą.^[14]
Balandžio 16 d. Turkijos piliečiai referendume pasisakė už konstitucijos pataisas, inicijuotas prezidento R. T. Erdogano, kurios išplėtė prezidento galias.^[15]
Balandžio 22 d. – virš 600 pasaulio miestų įvyko Maršas už mokslą.
Gegužės 7 d. Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo centristas Emanuelis Makronas.^[16]
Gegužės 13 d. – beveik 100 pasaulio valstybių įvykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“, užkrėtusi apie 230 000 kompiuterių.^[17]
Gegužės 20 d. Irano prezidento rinkimus antrai kadencijai laimėjo Hasanas Ruhanis.^[18]
Birželio 5 d. Juodkalnija tapo 29-ta NATO nare.^[19]
Birželio 10 d. atidaryta Expo 2017 paroda Astanoje, Kazachstane.
Birželio 17–liepos 2 d. Rusijoje vyko 2017 m. FIFA konfederacijų taurės varžybos.
Liepos 7–8 d. Hamburge vyko dvyliktasis G20 grupės susitikimas.
Liepos 10 d. Irako ministras pirmininkas paskelbė apie pergalė prieš ISIS Mosule.^[20]
Rugpjūčio 4–13 d. Londone vyko 2017 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
Rugpjūčio 17 d. Barselonoje įvyko eilė teroro išpuolių.
Rugpjūčio 31–rugsėjo 17 d. vyko 2017 m. Europos krepšinio čempionatas.
Rugsėjo 14–20 d. šalia Lietuvos vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“.
Rugsėjo 24 d. įvyko Vokietijos federaliniai rinkimai, po kurių Angela Merkel užsitikrino 4-ą Vokietijos kanclerės kadenciją.^[21]
Spalio 1 d. vyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Nacionalinė Ispanijos policija panaudojo jėgą, bandydama patekti į balsavimo pastatus, buvo sužeista daugiau negu 400 žmonių.
Spalio 17 d. ISIS išstumti iš savo „sostinės“ Rakos Sirijoje.^[22]
Spalio 24 d. Kinijos komunistų partija balsavo už prezidento Si Dzinpingo vardo ir ideologijos įtraukimą į partijos konstituciją.^[23]
Spalio 27 d. Katalonija paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Lapkričio 21 d. reaguodamas į kariuomenės spaudimą atsistatydino ilgametis Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabė. Po trijų dienų prezidento poste jį pakeitė Emersonas Mnangagva.
Gruodžio 5 d. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą dėl draudimo Rusijai dalyvauti 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse dėl dopingo skandalų šalyje.^[24]
Gruodžio 6 d. JAV oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.^[25]
Gruodžio 24 d. Gvatemala pranešė pagal JAV pavyzdį savo ambasadą perkelianti į Jeruzalę. Tą patį po poros dienų padarė Hondūras ir Panama.^[26]

Įvykiai sporte

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:2017 m. sporte.

Rugpjūčio 5 d. Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius, nusviedęs diską 69,21 m, tapo pasaulio čempionu.^[27]
Rugsėjo 30 d. Pasaulio irklavimo čempionate Lietuvos vyrų porinės keturvietės valties komanda (Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius) tapo pasaulio čempionais.

Mirtys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 7 d. – Paulius Normantas, Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
Sausio 17 d. – Leonas Jovaiša, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1921 m.).
Sausio 21 d. – Petras Lapinskas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas (g. 1936 m.).
Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
Vasario 9 d. – Juozas Baušys, Lietuvos žurnalistas, scenaristas (g. 1939 m.).
Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė, Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
Vasario 15 d. – Romualdas Gailys, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1941 m.).
Vasario 24 d. – Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė, Lietuvos matematikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (g. 1936 m.).
Kovo 3 d. – Augustinas Maceina, Lietuvos pianistas (g. 1937 m.).
Kovo 17 d.:
- Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
- Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
Balandžio 3 d. – Antanas Keblys, lietuvių dainininkas (baritonas) ir chorvedys (g. 1921 m.).
Balandžio 7 d. – Algirdas Dausa, Lietuvos kino režisierius (g. 1940 m.).
Balandžio 19 d. – Vida Krištolaitytė, Krištolaitis, Lietuvos tapytoja, grafikė (g. 1939 m.).
Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas, lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
Gegužės 9 d. – Henrikas Savickas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1935 m.).
Gegužės 23 d. – Evaldas Čerškus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslo daktaras (g. 1936 m.).
Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
Birželio 7 d. – Albinas Petrauskas, lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. 1939 m.).
Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas, Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
Liepos 19 d. – Vladas Buragas, rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas (g. 1953 m.).
Rugpjūčio 26 d. – Juozas Vanagas, choro dirigentas (g. 1925 m.).
Rugsėjo 19 d. – Benjaminas Viluckis, lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas, olimpietis (g. 1961 m.).
Rugsėjo 27 d. – Vytautas Jarutis, lietuvių kalvis, tautodailininkas (g. 1936 m.).
Rugsėjo 28 d. – Balys Gajauskas, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras (g. 1926 m.).
Spalio 3 d. – Algimantas Čeponis, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1952 m.).
Spalio 7 d. – Kazys Almenas, Lietuvos rašytojas, inžinierius, fizikas (g. 1935 m.).
Spalio 13 d. – Antanas Kairys, Lietuvos zootechnikas, habilituotas agrarinių mokslų daktaras, Radviliškio rajono savivaldybės politinis veikėjas (g. 1934 m.).
Lapkričio 14 d. – Irena Mikšytė, Lietuvos muzikologė, žurnalistė, redaktorė, poetė (g. 1927 m.).
Gruodžio 9 d. – Lionginas Šepetys, sovietinis komjaunimo, partinis bei kultūros veikėjas, signataras (g. 1927 m.).
Gruodžio 20 d. – Leonardas Kulikauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, metalotyrininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
Gruodžio 29 d. – Algirdas Jurgis Kliučininkas, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
Gruodžio 30 d. – Tatjana Majorova, Lietuvos teatro aktorė (g. 1941 m.).

Pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 7 d. – Mário Soares, teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
Sausio 10 d. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
Vasario 17 d. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
Gegužės 9 d. – Robert Miles, italų diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
Gegužės 19 d. – Stanislavas Petrovas, Rusijos karinių pajėgų papulkininkis, 1983 m. rugsėjo 26 d. sustabdęs galimai prasidedantį Trečiąjį pasaulinį karą (g. 1939 m.).
Gegužės 23 d. – Roger Moore, Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
Birželio 16 d. – Helmut Kohl, vokiečių politikas (g. 1930 m.).
Liepos 20 d. – Chester Bennington, grupės „Linkin Park“ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).
Spalio 2 d. – Tom Petty, amerikiečių muzikantas ir aktorius (g. 1950 m.).
Spalio 3 d. – Džalalas Talabanis, teisininkas, Irako Kurdistano politinis veikėjas, 2005–2014 m. Irako prezidentas (g. 1933 m.).
Spalio 7 d. – Konstantinas Sarsanija, Rusijos futbolininkas, futbolo agentas, treneris (g. 1968 m.).
Lapkričio 18 d. – Malcolm Young, australų hardroko grupės „AC/DC“ įkūrėjas, grojęs ritmine gitara (g. 1953 m.).
Lapkričio 19 d. – Charles Manson, vienas žymiausių JAV ir pasaulio nusikaltėlių, labiausiai žinomas dėl savo veiklos 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kurio metu Manson subūrė grupuotę „The Family“ („Šeima“), kuriai pats vadovavo (g. 1934 m.).
Gruodžio 13 d. – Warrel Dane, amerikiečių muzikantas, Nevermore ir Sanctuary vokalistas (g. 1969 m.).