Ekslibrisas (lot.ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Savita ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.

Iš pradžių buvo spausdinamas medžio ir vario raižinių, vėliau – ir kt. grafikos technika. Atsirado XV a. Vokietijoje. Lietuvoje – XVI a., pradėjus plisti spausdintoms knygoms. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu. Nuo 1960 nuolatos rengiamos respublikinės bendro pobūdžio ir teminės ekslibriso parodos, nuo 1977 – tarptautinės Vilniaus ekslibrio bienalės, skelbiami konkursai svarbioms kultūros sukaktims paminėti.

Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. Pirmuoju lietuvišku ekslibrisus laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui – Vaižgantui.