| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Evaporitai – nuosėdinių uolienų grupė, kuri susidaro iškritus nuosėdoms iš persotintų tirpalų. Išskirtinis šios grupės bruožas – uolienos gerai tirpsta vandenyje. Grupei priklauso uolienos, kurias sudaro šarminių metalų, ypač natrio, kalio, magnio ir kalcio, chloridai, sulfatai, nitratai ir kitų druskų mineralai. Dažniausiai evaporitų spalva balta, bet kartais dėl įvairių priemaišų (geležies junginių ir kitų) pasitaiko raudonos, mėlynos spalvos. Dauguma evaporitų grūdėti, pasitaiko didelių kristalų agregatų (daugiau nei 10 mm dydžio). Kai kurie turi paslėptą kristalinę struktūrą
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis klasifikacijos požymis – mineralinė sudėtis. Evaporitai skirstomi į septynis pogrupius:
- sulfatai – gipsas, anhidritas, baritas, celestinas, kiseritas, tenardinas, mirabilitas, glauberitas, polihalitas, astrachanitas, epsomitas ir kiti retesni;
- chloridai – halitas, silvinas, karnalitas, bišofitas, tahihidritas;
- fluoridai – fluoritas;
- nitratai – natrio salietra, kalio salietra;
- tirpūs karbonatai – soda, heiliusitas;
- boratai – hidroboracitas, boracitas, boraksas, uleksitas;
- dvigubos druskos – kainitas, kaliboritas.
Evaporitų susidarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Evaporitai susidaro išgaravus vandeniui iš įsotinto vandens. Tokiu būdu iš pradžių išsiskiria mažiausiai tirpios druskos, o vėliausiai labiausiai tirpios. Pirmieji evaporitai aptinkami dar proterozojaus eros dariniuose. Matyt tuo metu susidarė pakankamas sulfatų jonų kiekis vandenynuose.