| Gynia | |
|---|---|
| Gynia ties Ąžuolyno kaimu gegužės mėn. | |
| Ilgis | 35,8[1] km |
| Baseino plotas | 156,3 km² |
| Vidutinis debitas | 0,71 m³/s |
| Ištakos | Varluvos apylinkės |
| Žiotys | Nevėžis |
| Šalys | Lietuva |
Gynia – upė vidurio Lietuvoje, Kauno rajone; Nevėžio kairysis intakas. Prasideda į vakarus nuo Varluvos. Teka į šiaurės rytus palei Vandžiogalos-Kauno plentą. Ties Didžiaisias Ibėnais pasuka į šiaurės vakarus, o už Janušonių – į pietvakarius. Įteka į Nevėžį 26 km nuo jo žiočių, į šiaurės vakarus nuo Babtų.
Intakai: Skraudupis, Daugupis, Verupė, Krasukinė (kairieji), Bytvanas, Sengynė, Derkys, Dvyliukas (dešinieji).
Žymesni tiltai: Babtų tiltas per Gynią, Janušonių tvenkinio tiltas.
Vidutinis nuolydis 127cm/km. Ant Gynios įrengti Pociūnų (39 ha) ir Janušonių (60 ha) tvenkiniai.[2] Prie Gynios esančios gyvenvietės: Bitvanas, Mažieji Ibėnai, Didieji Ibėnai, Vigiai, Janušoniai, Pagynė.
Upės pavadinimas kildinamas nuo gynėti („vyti, raginti, varyti“) bei ginti („varyti, raginti“).[3]
- Gynia už Pagynės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Nevėžio pabaseinis“. Suarchyvuotas originalas 2012-07-23. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.
- ↑ Algirdas Rainys.Gynia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 618
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 1–408