Kokimbas (isp.Coquimbo) – miestas Kokimbo regione (Čilė), Elkio provincijos ir Kokimbo komunos centras. Miestas yra ant Kokimbo įlankos kranto, už 12 km nuo regiono centro La Serenos. Kokimbas yra Kokimbo – La Serenos aglomeracijos Didžioji La Serena (Gran La Serena) dalis.

Vidutinė oro temperatūra apie 14 °C, krituliai reti.

Vieni tyrinėtojai teigia, kad pavadinimas isp.Coquimbo kilęs iš keč.coquimpu 'ramių vandenų vieta', kurį atnešė senieji vietiniai gyventojai (čangai ir diagitai), gyvenantys pakrantėse.
Kiti tyrėjai tvirtina, kad pavadinimas galėjo kilti iš žodžio Cuquimbu, kuriuo vadino Elkio slėnį ir visą teritoriją, kuri dabar vadinama Elkio provincija.

Dabar miestas yra sparčiai besiplečiantis pramonės ir laivybos centras. Pvz., nuo 1992 iki 2002 m. ekonomika paaugo 32,8%.
Per uostą eksportuojami vaisiai, varis ir regione auginamas vynas.

Nesenai imtas vystyti turizmas. Per Kokimbą susisiekiama su piečiau esančiais pakrantės miesteliais Guanagerosu (Guanaqueros) ir Tongojumi (Tongoy).

Kokimbo pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1553 m. Pedro de Sjesos de Leono (Pedro de Cieza de León) knygoje „Peru kronika“ (Parte Primera de la Crónica del Perú):

«Netoli tos nerijos yra Kokimbo uostas, tarp kurio ir nerijos yra septynios salos. Uostas yra 29 ½ laipsnių platumoje.»^[2]

Dabartinio miesto teritorijoje anksčiau gyveno indėnai, įlankoje žvejodavo. Pedras de Valdivija, ekspedicijos metu keliaudamas šia pakrante į būsimą Santjagą, 1550 m. laiške karaliui Karoliui V rašė, kad ši vieta labai tinka uostui.
Pakrantės privalumus laivų žurnaluose aprašė ir to meto šturmanai ir korsarai, pvz., Frensis Dreikas (1578 m.), Bartholomew Sharp (buvo išsilaipinęs 1680 m.), Edward Davis (1686 m.).

Kiek žinoma, pirmoji žemių, kuriose vėliau įsikūrė uostas, savininkė buvo Izabela Beatrisė Kolja (Isabel Beatriz Colla). Vėliau La Serenos municipaliteto raštininkas Bernardas Alvaresas de Tobaras (Bernardo Álvarez de Tobar) kreipėsi į karališkąjį teismą, kad teises į šias žemes perduotų jam dėl jo santuokos su donja Izabela. Po keleto metų šias žemes ėmė valdyti Agustinas Alvaresas de Tobaras (Agustina Álvarez de Tobar), kuris 1670 m. dalį žemių pardavė Chuanui Alvaresui y Aljendei (Juan Álvarez y Allende). O pastarasis 1710 m. pardavė dalį žemių vienuolynui.

XIX a. pradžioje Kokimbas buvo nedidelė žvejų gyvenvietė. Vėliau nutiestas geležinkelis, jungęs kasyklas ir vario lydyklas su uostu, paskatino miesto susiformavimą. 1867 m. gegužės 5 d. buvo įkurtas Kokimbo municipalitetas, kurio pirmuoju alkaldu tapo Chosė Choakinas Edvardsas Osandonas (José Joaquín Edwards Ossandón).
1879 m. rugsėjo 4 d. gyvenvietė gavo miesto teises, tuo metu Čilės prezidentas buvo Aníbal Pinto.

1922 m. miestas nukentėjo nuo cunamio, kuris kilo dėl žemės drebėjimo Atakamos provincijoje. Drebėjimas buvo 7 balų pagal Richterio skalę, žuvo šimtai žmonių.

1931 m. mieste sukilo laivyno eskadra, kuri stovėjo uoste. Ją bombardavo Čilės oro pajėgų bombonešiai, bazavęsi gretimo Ovaljės miesto Tukio aerodrome.

• Oro uostas Las Takas (Las Tacas)
• Kokimbo jūrų uostas
• Geležinkelio stotis

2006 m. komunoje (plotas 1429 km²) gyveno 163 036 gyventojai, jų tankis – 114,1 gyv./km².
Kokimbo komuna ribojasi:

• šiaurės rytuose – su La Serenos komuna (Elkio provincija Kokimbo regione)
• rytuose – su Andakoljo komuna Elkio provincijoje
• pietuose – su Ovaljės komuna Limario provincijoje (Kokimbo regionas):
• vakaruose – su Ramiuoju vandenynu.