Verdant diskusijoms dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelės, Lietuvos gimnazijų asociacija (LGA) sako: šimtabalis ar šimtataškis vertinimas turėtų išlikti, tačiau išlaikymo kartelė galbūt nereikalinga. Į atestatą galėtų būti įrašomas tas taškų skaičius, kurį abiturientas pelnė, kad ir, tarkime, 17 taškų, o ar to pakanka stojant, spręstų pačios aukštosios mokyklos.
„Siūlymas brandos egzaminus vertinti pagal šimtabalę sistemą, taip, kaip yra dabar, niekur nedingsta, bet Lietuvos gimnazijos siūlo atsisakyti kartelės kaip mokinio pamatavimo, kai jis baigia mokytis dvylika metų ir laiko brandos egzaminus. Kitaip tariant, mokinio surinkti taškai ar balai būtų įrašomi į brandos atestatą, o jau toliau aukštųjų mokyklų reikalas atsirinkti būsimus studentus pagal jų pasiekimų lygmenis“, – paaiškino LGA prezidentas Darius Mockus.
Taip, anot jo, sunyktų sąvokos „išlaikė egzaminą“ ir „neišlaikė egzamino“.
LRT.lt primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau kelis mėnesius diskutuoja, kokia turėtų būti egzaminų išlaikymo kartelė po dvejų metų. Šiemetiniams dvyliktokams ir vienuoliktokams ji bus 25 taškai. Laikina kartelė nuo anksčiau įsigaliojusios 35 taškų kartelės buvo pažeminta po pernykštės brandos egzaminų sesijos, kurios rezultatai buvo prasti.
Koks skirtumas tarp 25 ir 24 taškų?
D. Mockus pabrėžia, kad siūlymas galbūt atsisakyti kartelės gimė dar ir todėl, kad pedagogai intensyviai diskutuoja, kodėl mokinys, pasiekęs 25 taškų kartelę, gali studijuoti, o surinkęs 24 taškus – negali.
„Jam tarsi užkertamas kelias. Manome, kad tai yra ne visai teisinga arba neteisinga. Turėtume stipriai diskutuoti, kas yra bendrasis ugdymas, kada mokiniui išduodame atestatą, ir šiek tiek atskirti tą procesą, kai bendrojo ugdymo mokyklos, gimnazijos iš esmės įvykdo atrankos į aukštąsias mokyklas procedūrą. O joms telieka susigraduoti – priimti ar nepriimti. Mes norime daugiau atsakomybių atiduoti aukštosioms mokykloms“, – kalbėjo D. Mockus.
Tačiau, pasak jo, reikia diskutuoti, aptarti, kas yra vidurinis išsilavinimas.
D. Mockaus manymu, galbūt nereikia ir tiek daug egzaminų. Pastaraisiais metais egzaminų skaičius išaugo – atsirado galimybė laikyti filosofijos, inžinerinių technologijų egzaminus.
„Anksčiau aukštosios mokyklos sėkmingai ugdė filosofus, inžinierius ir be šių egzaminų“, – sakė LGA prezidentas.
Be to, anot jo, dalis egzaminų galėtų būti vienos dalies, o ne dviejų, kaip yra dabar.
„Jokia kartelė neatlaikys netolygaus sunkumo užduočių“
Savo poziciją LGA išdėstė ir raštu.
„Skelbta viešai, kad 25 taškų kartelė yra laikina, todėl suprantame, kad sprendimas bus ištesėtas. Jei kartelės sumažinimas / padidinimas nepagrįstas ir sukelia negeras pasekmes (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad 10 taškų pridėjimas prie abitūros egzaminų rezultatų yra neteisėtas), tai tampa politikų ir VBE sistemą administruojančios institucijos problema. Atsakingi asmenys privalo ieškoti tinkamų sprendimų ir pateikti juos mokykloms, visuomenei“, – teigia Lietuvos gimnazijas burianti organizacija.
Pasak asociacijos, jokia VBE kartelė neatlaikys netolygaus VBE užduočių sudėtingumo skirtingais metais.
„Ir mažiausios kartelės mokiniui gali būti neįmanoma pasiekti, jei „užlankstysime“ užduotis taip, kad net mokytojas jas sprendžia ilgiau, nei turėtų spręsti. Egzamino laikas ribotas ir užduočių rengėjai turi gebėti pažvelgti į teikiamą NMPP, PUPP ar VBE užduotį iš vaiko perspektyvos – ar jis būtų ketvirtokas, ar aštuntokas, ar dvyliktokas. Amžiaus tarpsniai ir skirtingi mokinių gebėjimai niekur nedingo“, – pabrėžia LGA.
Asociacija išsako poziciją, kad būtina siekti tvarių sprendimų tiek visoje švietimo sistemoje, tiek bendrojo ugdymo segmente.
„Laikini ir prie atitinkamos situacijos pritaikyti sprendimai menkina pasitikėjimą sistema, todėl būtinas susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) atnaujinimas. Jame turėtų atsirasti daugiau ir konkretesnių įsipareigojimų, kurie liestų bendrojo ugdymo sistemą. Pvz. „Pasiekti, kad bendrojo ugdymo programų apimtys leistų mokytojui optimaliai skirti laiko dalyko temai perteikti, mokinių įgūdžiams formuoti, mokinių žinioms įtvirtinti, jas pasitikrinti bei pakartoti.“
Manome, kad daugelio bendrojo ugdymo problemų šaknys slypi bendrųjų programų apimtyje (aišku, ne tik joje). Jei leistume mokiniams vienos temos žinias įtvirtinti ir suformuoti įgūdžius ne per 1–2 pamokas, o per 4–5, tai spręstume ne tik mokinių pasiekimų, jų sveikatos bei savijautos, motyvacijos mokytis, gal net lankomumo ir kitus klausimus, bet taip pat ir mokytojų nuovargio, emocinio saugumo ar net jų išlaikymo ir pritraukimo į mokyklas klausimus. Tikėtina, kad pagerėtų ir mokinių akademiniai pasiekimai“, – teigiama raštu išdėstytoje LGA pozicijoje.
Siūlo 3 punktų planą
LGA ragina diskutuoti kartelės tema ir siūlo nuo 2027 metų:
1) valstybinius brandos egzaminus vertinti taikant šimtabalę sistemą (nuo 1 iki 100), atsisakant vertinimo procentais, remiantis minimalia taškų riba, kaip reglamentuojama šiuo metu. Toks pokytis užtikrintų aiškesnę ir skaidresnę vertinimo sistemą;
2) VBE vertinimą aiškiai susieti su mokinių gebėjimų lygmenimis, užtikrinant skaidrumą ir grįžtamąjį ryšį;
3) atnaujinti grįžtamosios informacijos apie VBE rezultatus sistemą, kuri leistų mokiniui įsivertinti ir tobulėti, padėtų mokiniams geriau suprasti savo pasiekimus ir planuoti studijų / karjeros kryptį. Šis pokytis sudarytų prielaidas išvengti neapibrėžtumo dėl egzamino išlaikymo ribų ir užtikrintų aiškų mokinių rezultatų interpretavimą.
Pasak LGA, toks siūlymas atsirado iš pripažinimo, kad dvylika metų mokęsis mokinys turėtų įgyti bendrąjį išsilavinimą ir netolygus VBE užduočių sudėtingumas skirtingais metais (nuo to labai priklauso, kiek mokinių išlaikys ar neišlaikys VBE) paskutiniaisiais mokymosi metais neturėtų užkirsti tolesnės karjeros kelių.
„Tai nereiškia, kad mokinys gali surinkti, pvz., 5 balus iš 100 ir jau būtų išlaikęs VBE. Tai reiškia, kad į brandos atestatą būtų įrašoma tiek balų, kiek surinkta per VBE, o aukštosios mokyklos, universitetai atsirinktų studentus pagal savo nustatytas tvarkas ir mokinių pasiekimų lygmenis“, – rašoma LGA pozicijoje.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad dabartinės VBE sistemos apimtys ir sudėtingumas organizacine prasme stipriai padidino gimnazijų institucinį nuovargį.
„Iš esmės mokyklos, vykdydamos VBE, atlieka atrankos į aukštąsias mokyklas procedūrą su savais kukliais ištekliais. Ir tai gimnazijas nuvargino“, – pabrėžia LGA.
Asociacija taip paaiškina konkrečios kartelės trūkumus: „Siūlymas atsisakyti VBE išlaikymo kartelių ir mokinius vertinti nuo 1 iki 100 balų atsirado ir dėl gausių pavyzdžių, kai mokiniui iki, pvz., matematikos VBE išlaikymo kartelės pritrūkdavo 1–2 taškų ir jo galimybė studijuoti kolegijoje žlugdavo. Ar tikrai mokinio, surinkusio 25 taškus, ir mokinio, surinkusio 24 taškus, gebėjimai skiriasi tiek, kad vienas gali studijuoti kolegijoje, o kitas jau ne?“
LGA kviesdama diskutuoti klausia: „Kur ta riba, kai laikoma, kad mokinys įgijo bendrąjį išsilavinimą, ir kas yra bendrasis ugdymas. Suprantama, kad vienokia ar kitokia išsilavinimo kartelė bus, tačiau kur ir kokia?“
