Nagsasabtan: 49°45′N 6°10′E / 49.750°N 6.167°E / 49.750; 6.167
Nalatak a Dukado ti Luxembourg
| |
|---|---|
Wagayway
Eskudo
| |
| Napili a pagsasao:"Mir wëlle bleiwe wat mir sinn"(Luksemburgo) "We want to remain what we are" | |
| Nailian a kanta:Ons Heemecht Ti Pagilianmi | |
| 👁 Lokasion ti Luxembourg (nangisit a berde)– idiay Europa (green ken nangisit a maris-dapo)– idiay Kappon ti Europa (green) — [Leyenda] Lokasion ti Luxembourg(nangisit a berde) –idiay Europa(green kennangisit a maris-dapo) | |
| Kapitolio ken kadakkelan a siudad | Luxembourg 49°36′N 6°7′E / 49.600°N 6.117°E / 49.600; 6.117 |
| Opisialasasao | |
| Nagan dagiti umili | Taga-Luxembourg |
| Gobierno | Unitario a parlamentario a batay-linteg a monarkia |
| Henri | |
| Xavier Bettel | |
| Lehislatura | Kamara dagiti Deputado |
| Wayawaya | |
| 9 Hunio 1815 | |
| 19 Abril 1839 | |
| 11 Mayo 1867 | |
•Patingga ti personal a kappon | 23 Nobiembre 1890 |
•Nagpundar iti EEC (itan ket ti Kappon ti Europa) | 1 Enero 1958 |
| Kalawa | |
•Dagup | 2,586.4km2 (998.6sqmi)(Maika-179) |
•Danum(%) | 0.60% |
| Populasion | |
•Karkuloidi2014 | 549,680(Maika-170) |
•Sensoidi2001 | 439,539 |
•Densidad | 194.1/km2 (502.7/sqmi)(Maika-60) |
| GDP(PPP) | Karkuloidi2015 |
•Dagup | $53.174 bilion[1](Maika-94) |
•Tunggal maysa a tao | $93,174[1](Maika-2) |
| GDP(nominal) | Karkuloidi2015 |
•Dagup | $54.9 billion[1](Maika-71) |
•Tunggal maysa a tao | $96,267[1](Umuna) |
| Gini(2011) | 27.2[2] ababa·Maika-6 |
| HDI(2013) | 0.881[3] nangato unay·Maika-21 |
| Kuarta | Euro (€)b (EUR) |
| Sona ti oras | UTC+1 (CET) |
•Kalgaw(DST) | UTC+2 (CEST) |
| Pagmanehuan | kanawan |
| Kodigo ti panagtawag | +352 |
| Kodigo ti ISO 3166 | LU |
| TLD ti internet | .luc |
| |
Ti Luxembourg opisial a ti Nalatak a Dukado ti Luxembourg (Luksemburgo: Groussherzogtum Lëtzebuerg,[4] Pranses: Grand-Duché de Luxembourg,[5] Aleman: Großherzogtum Luxemburg[6]), ket ti napalikmutan ti daga a pagilian idiay Akinlaud nga Europa. Daytoy ket bineddengan babaen ti Belhika iti laud ken amianan, ti Alemania iti daya, ken ti Pransia iti abagatan. Daytoy ket buklen dagiti dua a nangruna a rehion: ti Oesling iti amianan a kas paset ti massif ti Ardennes, ken ti Gutland ("nasayaat a pagilian") iti abagatan.[7]Ti Luxembourg ket addaan iti populasion iti 524,853 manipud idi Oktubre 2012[8] ken addaan iti kalawa iti 2,586 kuadrado kilometro (998sqmi), ken mangaramid daytoy kadagiti maysa a kabassitan a naturay nga estado idiay Europa.[9]
Kas maysa a representatibo a demokrasia nga addaan iti naibatay iti linteg a monarkia, daytoy ket indauluan babaen ti nalatak a duke, ni Henri, Nalatak a Duke ti Luxembourg, ken isu laengen daytoy ti nabati a nalatak a dukado iti lubong. Ti Luxembourg ket maysa a naparang-ay a pagilian, ken addaan daytoy iti napasayaat nga ekonomia ti kangatuan a GDP (PPP) tunggal maysa a tao iti lubong, segun ti Nagkaykaysa a Pagpagilian idi 2014. Ti sentral a lokasionna ket nangaramid daytoy nga estratehiko a nangruna kadagiti nadumaduma a bileg, manipud idi pannakapundarna a kas pagsammakedan ti Roma, ti panagsangailina iti nangruna a kastilio ti Pranko idi las-ud ti Nasapa a Tengnga a Panpanawen, ken ti papelna a kas bastion para iti Kalsada Espania idi baetan ti maika-16 ken maika-17 a sigsiglo.
Ti Luxembourg ket nagpundar a kamemng ti Kappon ti Europa, NATO, OECD, ti Nagkaykaysa a Pagpagilian, ken ti Benelux, ken mangipaltiing ti politikal a konsensona a mangparabor iti integrasion iti ekonomia, politika, ken militar. Ti siudad ti Luxembourg, nga isu daytoy ti kapitoliona ken kadakkelan a siudad, ket isu ti tugaw dagiti nadumaduma a patakder ken ahensia ti Kappon ti Europa. Idi Oktubre 18 2012, ti Luxembourg ket immuna a napili iti pakasaritaanna iti temporario a tugaw iti Konseho ti Seguridad ti Nagkaykaysa a Pagpagilian. Ti pagilian ket nagserbi iti Konseho ti Seguridad manipud idi Enero 1 2013 aginggana idi Disembre 31 2014.[10] Iti panangipaltiingna iti puestona iti heograpia, ti kultura ti Luxembourg ket nagtitiponan ti Romaniko ken Hermaniko nga Europa, ken nangitiptipon kadagiti ugali iti tunggal maysa. Ti Luxembourg ket maysa a tallo ti pagsasaona a pagilian: ti Luksemburges, Pranses ken Aleman ken dagiti opisial a pagsasao. Urayno daytoy ket sekular nga estado, ti Luxembourg ket kaaduan a Romano Katoliko.
Dagiti nagibasaran
[urnosen | urnosen ti taudan]- 1 2 3 4 "Luxembourg". International Monetary Fund. Naala idi 1 Abril 2015.
- ↑ "Gini coefficient of equivalised disposable income (taudan: SILC)". Eurostat Data Explorer. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-03-04. Naala idi 13 Agosto 2013.
- ↑ "2014 Human Development Report Summary" (PDF). United Nations Development Programme. 2014. pp.21–25. Naala idi 27 Hulio 2014.
- ↑ panangibalikas[ˈgʀəʊsˌhɛχtsoːktuːm ˈlətsəbuχɕ]
- ↑ panangibalikas:[ɡʁɑ̃ dyʃe də lyksɑ̃buʁ]
- ↑ panangibalikas[ˈgʁoːsˌhɛʁtsoːktuːm ˈlʊksəmˌbʊʁk]
- ↑ "Everything you need to know about the Grand Duchy of Luxembourg" (PDF).
- ↑ "The first results of the population census" Naiyarkibo 2014-08-21 iti Wayback Machine, Statistics Portal, Luxembourg. Naala idi 12 Hulio 2012.
- ↑ "Eurostat – Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table". Epp.eurostat.ec.europa.eu. Naala idi 21 Pebrero 2010.
- ↑ "Luxemburger Wort – Asselborn's final Security Council meeting". Wort.lu. 2014-12-19. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2017-10-10. Naala idi 2015-04-02.
Adu pay a mabasbasa
[urnosen | urnosen ti taudan]- Kreins, Jean-Marie (2003). Histoire du Luxembourg (iti Pranses) (3rdngaed.). Paris: Presses Universitaires de France. ISBN978-2-13-053852-3.
- Thewes, Guy (Hulio 2003). Les gouvernements du Grand-Duché de Luxembourg depuis 1848 (PDF) (iti Pranses) (Édition limitéengaed.). Siudad ti Luxembourg: Service Information et Presse. ISBN2-87999-118-8. Naala idi 10 Hulio 2007.
- Plan d'action national luxembourgeois en matière de TIC et de haut-débit Naiyarkibo 2013-09-25 iti Wayback Machine
- CEE- Europe’s Digital Competitiveness Report –Volume 2: i2010 –ICT Country Profiles- page 40-41 Naiyarkibo 2013-09-25 iti Wayback Machine
- Inauguration of LU-CIX Naiyarkibo 2011-02-21 iti Wayback Machine
- Art and Culture in Luxembourg
Dagiti akinruar a silpo
[urnosen | urnosen ti taudan]👁 Image
Dagiti midia a mainaig iti Luxembourg iti Wikimedia Commons
👁 Image
Pakaammo ti panagbiahe idiay Luxembourg manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)
- Opisial a website👁 Urnosen daytoy idiay Wikidata
(iti Pranses) - Luxembourg Naiyarkibo 2012-08-29 iti Wayback Machine manipud iti UCB Libraries GovPubs
- Luxembourg a naikabil iti The World Factbook(iti Ingles)
- Luxembourg iti Curlie(iti Ingles)
- 👁 Image
Wikimedia Atlas iti Luxembourg
- Luxembourg
- Benelux
- Dagiti batay-linteg a monarkia
- Dagiti nabingbingay a rehion
- Dagiti pagilian idiay Europa
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Aleman
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Pranses
- Dagiti naserraan ti daga a pagilian
- Dagiti estado a kameng ti La Francophonie
- Dagiti estado a kameng ti NATO
- Dagiti estado a kameng ti Kappon ti Europa
- Dagiti estado a kameng ti Kappon para iti Mediteraneo
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian
- NUTS 1 nga estadistiko a rehion ti Kappon ti Europa
- NUTS 2 nga estadistiko a rehion ti Kappon ti Europa
- Dagiti estado ken teritorio a nabangon idi 1815
- Akinlaud nga Europa
- Dagiti nagsasabtan idiay Wikidata
- Dagiti artikulo nga aglaon iti teksto ti pagsasao a Luksemburgo
- Dagiti artikulo nga aglaon iti teksto ti pagsasao nga Aleman
- Dagiti artikulo nga aglaon iti teksto ti pagsasao a Pranses
- Dagiti silpo ti wayback iti plantilia ti webarchive
- Dagiti taudan ti pagsasao ti CS1 iti Pranses (fr)
- Silpo ti Commons manipud iti Wikidata
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti taudan ti pagsasao nga Ingles (en)
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti taudan ti pagsasao a Pranses (fr)
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti silpo ti Curlie
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti ISNI
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti VIAF
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti BNE
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti BNF
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti EMU
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti GND
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti J9U
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti LCCN
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti LNB
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti NDL
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti NKC
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti NSK
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti SELIBR
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti KULTURNAV
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti FAST
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti HDS
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti ayan ti MusicBrainz
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti NARA
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti SUDOC
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti UKPARL
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti WorldCat-VIAF
- Dagiti artikulo nga agraman kadagiti panangilasin ti agduduma
