Daura (angl.Daura) – miestas šiaurinėje Nigerijoje, Kacinos valstijos šiaurės rytuose, prie pat Nigerio sienos. Kartu tai – istorinis hausų miestas valstybė, šventasis miestas.

25 151 gyventojų (1972).

Daura – viena iš hausų miestų valstybių, klestėjusi Sahelio civilizacijoje. Ji priklausė septynių svarbiausių miestų grupei – Hausa Bakvai. Jos valdovai, kaip ir kituose hausų miestuose, titulavosi sarkin. XV a. čia paplito islamas.

Daura hausų pasaulyje buvo plačiai žinoma kaip religinis centras, mat čia, pasak legendos, po kelionės per Sacharą apsistojo hausų protėvis Bajadžida. Legenda teigia, kad šiame mieste jis nužudė gyvatę Sarki, kuri nuodijo šulinio vandenį, ir už tai vedė vietos karalienę Dauramą. Su ja susilaukė sūnaus Bavo, kurio šeši sūnūs tapo šešių hausų valstybių dinastijų pradininkais (įskaitant Bajadžidos pirmagimį Biramą, gimusį nuo kitos moters, susidaro septyni pradininkai, užvaldę septynis miestus – Hausa bakvai). Šulinys, prie kurio Bajadžida nužudė gyvatę dabar yra muziejuje ir yra gausiai turistų lankoma vieta.

XIX a. pradžioje Usman dan Fodio vadovaujama armija sukūrė Sokoto kalifatą, kuriam priklausė ir Daura. Čia suformuotas Dauros emyratas, valdomas fulbių dinastijos, pavaldus Sokotui. Valdančios hausų dinastijos, besipriešindamos fulbiams, atskilo nuo Dauros, suformuodami nepriklausomus trumpaamžius emyratus Zango, Baurėje bei Magarijoje.

1903 m. Daura, kaip ir kiti emyratai, atiteko britams ir įjungta į Nigerijos sudėtį. 1906 m. prie jos buvo prijungti atskilę emyratai.

Daura Nigerijoje išlaikė vietinę dinastiją. Dabartinis jos sarkinas yra Muhammadu Bashar dan `Umaru, valdantis nuo 1966 m.