Donecko sritis (ukr.Доне́цька о́бласть) – pietryčiuose esanti Ukrainos sritis. Vakaruose ribojasi su Zaporožės, Dniepropetrovsko, šiaurėje – su Charkovo, šiaurės rytuose – su Luhansko sritimis, rytuose – su Rusija. Administracinis centras – Doneckas.

Didelė dalis srities nuo 2014 m. faktiškai valdoma Rusijos (pradžioje įkurta Donecko Liaudies Respublika, kuri 2021 m. prisijungė prie Rusijos).

Sritis įkurta 1932 m.

Donecko sritis yra Ukrainos pietryčiuose. Srities plotas 26 517 km², tai sudaro 4,39% Ukrainos teritorijos ir užima 11 vietą pagal užimamą plotą tarp šalies sričių.

Įsteigtas Šventųjų Kalnų nacionalinis gamtos parkas.

Srities teritorija kartu su Luhansko sritimi bei dalimi Dniepropetrovsko srities priskiriamo geografiniam-kultūriniam Donbaso regionui.

Donecko sritis įkurta 1938 m. birželio 8 d.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 76,85% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Donecko sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Po Krymo krizės, 2014 m. balandžio 7 d. separatistai okupavo Donecko srities administracinį pastatą ir paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. 2014 m. gegužės 11 d. separatistai surengė referendumą dėl nepriklausomybės.

Sritį sudaro 18 rajonų. Joje yra 28 savivaldybės, 52 miestai, 131 miestelis (miesto tipo gyvenvietės) ir daugiau nei 1124 kaimai.

2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 4 580 600 gyventojų ir tai sudarė beveik 10% visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

• miesto gyventojų – 90,3%
• kaimo gyventojų − 9,7%

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

• ukrainiečiai – 56,8%
• rusai – 38,22%
• kiti (graikai, armėnai, baltarusiai, žydai) – 4,98%

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 174,34 žm./km². Tai daugiausiai gyventojų turinti, tankiausiai apgyvendinta bei labiausiai urbanizuotas Ukrainos regionas.

Donecko sritis didžiausias pramonės regionas valstybėje. Srityje pagaminama apie 20% visos Ukrainos pramoninės produkcijos. Labiausiai išvystyta akmens anglių kasybos (Donbaso akmens anglių baseinas), chemijos, kokso chemijos, metalurgijos, mašinų gamybos pramonė. Dėl pasenusios techninės įrangos anglies kasyklose nuolat pasitaiko sunkių incidentų ir nelaimingų atsitikimų. Patogi geografinė padėtis, tamprūs ekonominiai ryšiai ne tik šalies viduje bet ir su Rusija, priėjimas prie Azovo jūros ir gerai išvystyta transporto infrastruktūra sudaro palankias sąlygas srities ekonomikos plėtotei.

Srityje išgaunama ir pagaminama pusė šalies anglies, plieno, kokso.

Iš srityje išgaunamų gamtinių išteklių svarbiausia yra anglis, akmens druska, gyvsidabris, asbestas, grafitas. Srityje yra gausu žemės ūkiui labai tinkamų juodžemių, kai kur humuso sluoksnis siekia iki vieno metro. Kita vertus trūksta pakankamai natūralių vandens šaltinių žemei drėkinti.

Donecko sritis turi gerai išvystyta infrastruktūrą. Sritį kerta dvi pagrindinės automobilių tranzito iš Kaukazo į Europą arterijos – automagistralės E40 ir E50. Srityje veikia du tarptautiniai oro uostai – Donecko bei Mariupolio. Mariupolyje, Novoazovske išsidėstę jūrų uostai. Gerai išvystytas tankus geležinkelio mazgas.

Srityje veikia filarmonija, planetariumas, 6 teatrai, 34 muziejai. Ukrainos čempionatuose atstovauja šios Donecko srities komandos: futbolo – Šachtar, Metalurh (abu Donecko), Mariupolio Marìupolʹ, krepšinio klubas BC „Doneck“, ledo ritulio klubas bei kiti.

Srityje pastatytas vienas geriausių šalies stadionų – Donbaso Arena.

Dėl didelio gyventojų užimtumo sunkiojoje pramonėje Donbaso regione ypatingai švenčiamos profesinės šachtininko, metalurgo ir kitos šventės.

Donecko srityje sparčiai vystoma turizmo infrastruktūra Azovo jūros pakrantėje (ypatingai Bilosarajsko nerijoje, Jaltos, Novoazovsko miestuose). Taip pat turistų lankomas Sviatohirsko vienuolynas srities šiaurėje, Donecko miestas.

• Doneckas
• Ukraina

• Oficiali srities svetainė (ukr.,rus.k.) Archyvuota kopija 2012-12-01 iš Wayback Machine projekto.