VOOZH about

URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ford_Motor_Company

⇱ Ford Motor Company – Vikipedija


Pereiti prie turinio
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
👁 Image
„Ford“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Ford (reikšmės).
Ford
👁 Image
FormaKorporacija
PramonėAutomobilių
Įkurta1903 m. birželio 16 d.
Įkūrėjas (-ai)Henry Ford
Centrinė būstinėDirbornas, Mičiganas, JAV
Svarbiausi darbuotojaiWilliam Clay Ford, Jr
Pajamos👁 Mažėjimas
127,144 mlrd. JAV dol. (2020)[1]
Darbuotojų186 000 (2020)[1]
PadaliniaiFord
Lincoln
Motorcraft
Tinklalapiswww.ford.com

Ford Motor Company arba tiesiog Ford – JAV automobilių gamintojas. Viena didžiausių automobilių pramonės bendrovių pasaulyje ir antroji pagal dydį šalyje (po „General Motors Corporation)“. Bendrovė įkurta 1903 m. Pagrindinė būstinė įsikūrusi Detroito priemiestyje Dirborne.[2]

Ford gamina lengvuosius, komercinius automobilius, sunkvežimius, autobusus, karinę produkciją.

Kompaniją 1903 m. birželio 16 d. įkūrė Henris Fordas ir 11 asocijuotųjų investuotojų.[2] H. Fordui tuomet tebuvo 40 metų. Pirmieji automobiliai pradėti gaminti 1903 m., surinkus 28 000 JAV dolerių lėšų iš investuotojų. Ankstyvaisiais metais kompanija gamino pigius kompaktiško modelio Ford T automobilius. Juos iš nuosavų ar užsakytų automobilių dalių surinkinėdavo dviejų arba trijų vyrų grupės. Pradžioje kompanija šių modelių pagamindavo tik keletą per dieną savo gamykloje Detroite, Mičigane. 1908 m. buvo išrasta serijinė automobilių gamyba. 1913 m. paleistas pirmasis pasaulyje automobilių surinkimo konvejeris.[2]

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius.

Šiandien, Ford Motor Company gamina automobilius naudodama Lincoln ir Mercury markes Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1958 m. Ford pristatė naują Edsel markę, bet po jos prastų pardavimų ji buvo panaikinta 1960 m. Vėliau 1985 m. buvo pristatyta Merkur markė, kuri dėl tos pačios priežasties buvo panaikinta 1989 m.

Ford turi gamyklų Kanadoje, Meksikoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Kinijoje ir dar keliose valstybėse, įskaitant Pietų Afriką.

1989 m. Ford nupirko Jaguar, Daimler, Land Rover ir Rover kompanijas Didžiojoje Britanijoje, bei Volvo kompaniją Švedijoje. Ford taip pat turi 33,4% kompanijos Mazda akcijų.

Iš viso Ford valdo Daimler (kaip Jaguar dalį), Edsel, Ford, Jaguar, Lagonda (kaip Aston Martin dalį), Lanchester (kaip Jaguar/Daimler dalį), Land Rover, Lincoln, Mazda, Mercury, Merkur, Rover (tik vardą) ir Volvo (gaminačią keleivinius automobilius).

Aston Martin, Daimler Motor Company, Lagonda, ir Volvo valdo Premier Automotive Group.

Ford Motor Company pardavinėja Ford markės automobilius už JAV ribų. Iš pradžių buvo pardavinėjami tiek patys amerikietiški automobiliai visoms pasaulio rinkoms. Vėliau Europoje buvo kuriami ir gaminami Europos rinkai pritaikyti automobiliai. Bandymai globalizuoti automobilių modelius visados baigdavosi nesėkme. Europoje populiari Ford Mondeo buvo prastai parduodama JAV rinkoje, JAV rinkoje populiarus Ford Taurus buvo prastai parduodami Japonijoje ir Australijoje. Maža europietiška Ford Ka buvo iš viso nepaklausi Japonijoje. Australai atsisakė Ford Mondeo, nes pirkėjai mieliau rinkosi australiškus Falcon modelius. Vienintelė išimtis yra europietiškas Ford Focus gerai parduodamas abiejose Atlanto pusėse.

Automobilių sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
👁 Image
Ford Fusion NASCAR lenktyninis automobilis

Ford yra vienas iš keturių automobilių gamintojų trijose NASCAR serijose: Nextel Cup, Busch Series ir Craftsman Truck Series. Šiuo metu yra naudojamas Ford Fusion automobilis, kuris pakeitė iki tol naudojama Ford Taurus. Vieni sėkmingiausių kampanijos automobilių naudotų NASCAR lenkynėse buvo Ford Torino, Mercury Montego ir aero-eros Ford Thunderbird.

Ford Motor Company dalyvauja Trans-Am lenktynėse nuo 8-dešimtmečio iki šių dienų. Kompanija naudoja daug pergalių atnešusį Ford Mustang automobilį.

John Force pilotavo savo Ford Mustang keliose NHRA drago lenktynėse

Indianapolis 500

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ford variklius naudojantys lenktyniniai automobilai laimėjo Indianapolis 500 lenktynes 17 kartų tarp 1965 ir 1996 metų.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa

Šiaurės Amerika

  1. 1 2 „Ford Motor Company 2020 Annual Report (Form 10-K)“. sec.report. U.S. Securities and Exchange Commission. 2021-02-04. Suarchyvuotas originalas 2021-05-14. Nuoroda tikrinta 2021-05-15.
  2. 1 2 3 Ford Motor Co.. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
var
«AnkstesniejiFord automobilių pardavimai nuo 1980 m.
Klasė 1980-ieji 1990-ieji 2000-ieji 2010-ieji
0123456789 0123456789 0123456789 0123456
Subkompaktinis Fiesta Festiva Aspire Fiesta
Kompaktinis Pinto Escort Escort Escort
Focus Focus Focus
Fairmont Tempo Tempo Contour
Vidutinis Granada LTD Fusion Fusion
Taurus Taurus Taurus Taurus
Didelis LTD LTD Crown Victoria Crown Victoria Crown Victoria
Country Squire Five Hundred Taurus Taurus
Prabangus Thunderbird Thunderbird Thunderbird Thunderbird
Sportiškas EXP EXP Probe Probe Escort ZX2 ZX2 Fiesta ST
Focus ST
Sportinis Mustang Mustang Mustang Mustang
GT GT
var
Ford sunkesniųjų automobilių pardavimai nuo 1980 m.
Klasė 1980-ieji 1990-ieji 2000-ieji 2010-ieji
0123456789 0123456789 0123456789 01
Kompaktinis pikapas Courier Ranger Ranger Ranger Ranger
Vidutinis pikapas Explorer Sport Trac Explorer Sport Trac
Didelis pikapas F-Series F-Series F-Series F-Series F-Series F-Series
Super Duty Super Duty Super Duty
Mikroautobusas Econoline Econoline/E-Series E-Series
Kompaktinis SUV Bronco II Explorer & Sport Escape Escape
Vidutinis SUV Explorer Explorer Explorer
Didelis SUV Bronco Bronco Bronco Expedition Expedition Expedition
Excursion Expedition EL/Max
CUV Edge
Flex
Freestyle Taurus X
Minivenas Aerostar Aerostar
Windstar Windstar Freestar Transit Connect
ŽAR
Ford Motor Company priklausančios automobilių markės
Dabartinės
Buvusios
Nebeegzistuojančios