Ялта, Yalta | |
|---|---|
| 👁 Image 👁 Image | |
| Laiko juosta: (UTC+0) | |
| Respublika | 👁 Krymas Krymas de jure 👁 Ukrainos vėliava Ukraina de facto 👁 Rusijos vėliava Rusija |
| Įkūrimo data | XII a. |
| Gyventojų (2012) | 78 040 |
| Plotas | 17,37 km² |
| Tankumas (2012) | 4 493 žm./km² |
| Altitudė | 54 m |
| 👁 Image Vikiteka | Jalta |
| Kirčiavimas | Jálta |
.svg){kind=link}
Jalta (ukr. ir rus. Ялта, krym.Yalta) – miestas pietinėje Krymo Autonominės Respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystros upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario – 2°С, liepos – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus – 85.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jaltą XVIII a. iš Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje).
1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5 tūkst. gyventojų. Iš jų: 68,3% – rusai, 25,7% – ukrainiečiai, 0,8% – žydai, 0,1% – Krymo totoriai.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavieniai asmenys iš Lietuvos Jaltoje gydėsi nuo XIX a. pab., tai Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Juozas Gurauskis, Juozas Gruodis; gydytoju dirbo Grigorijus Blochas, vaistininku – Stanislovas Jurevičius. 1913 m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonu buvo paskirtas kun. Motiejus Gudaitis, pats Jaltoje ieškojęs tinkamo savo sveikatai klimato.[1] Pirmojp pasaulinio karo metais mieste veikė lietuvių karo pabėgėlių džiovininkų sanatorija,[2] kurioje dirbo Jokūbas Mikelėnas, Adomas Sketeris, Vanda Didžiulytė-Mickevičienė, Liudvika Didžiulienė; gydėsi keli šimtai karo pabėgelių iš Lietuvos. Susikūrė vietos lietuvių draugija. Pokaryje dauguma tautiečių grįžo į tėvynę, 1927 m. vienintelė katalikų bažnyčia buvo uždaryta. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jaltiečiai dalyvauja Krymo M. K. Čiurlionio lietuvų kultūros draugijos veikloje.[3]
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įžymybės:
- Aleksandro Nevskio Laura – vienuolynas ir katedra,
- Antono Čechovo namas-muziejus.
- Kregždės Lizdas
Savivaldybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jaltos miesto savivaldybei (taryba; ukr.Ялтинська міськрада) priklauso 2 miestai, 21 miesto tipo gyvenvietė, 9 kaimo tipo gyvenvitės.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jalta yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:
- 👁 Vokietija
Baden Badenas, Vokietija - 👁 Gruzija
Batumis, Gruzija - 👁 Rumunija
Galacis, Rumunija - 👁 Jungtinė Karalystė
Margeitas, Jungtinė Karalystė - 👁 Prancūzija
Nica, Prancūzija - 👁 Estija
Piarnu, Estija - 👁 Italija
Pocuolis, Italija - 👁 Kroatija
Rijeka, Kroatija - 👁 Jungtinės Amerikos Valstijos
Santa Barbara, JAV - 👁 Kinijos LR
Sanja, Kinija - 👁 Šiaurės Makedonija
Ohridas, Makedonija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto. (rus., angl. kalbomis)
