| 👁 Image Kaimo gatvė | ||
| 👁 Image | ||
|
👁 Kvietiniai
Kvietiniai |
||
| 55°44′53″š. pl. 21°24′40″r. ilg. / 55.748°š. pl. 21.411°r. ilg. / 55.748; 21.411 (Kvietiniai) | ||
| Apskritis | 👁 Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė | 👁 Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | |
| Gyventojai (2021) | 511 | |
Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio 216 Gargždai–Kretinga ir Minijos upės. Kvietinių seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, mokykla-darželis, kultūros namai. Kultūros objektai:
- Pilkapiai (I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė).
- Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Marų kapinaitėmis, Pilkapiais (XVI–XIX a.).
- Koplytstulpis su Šv. Florijono paminklu.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas išsidėstęs Minijos dešiniojo kranto aukštumoje, 0,65 km į šiaurę nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais, Smilgynais. Per Kvietinius teka Galupalis (Gargždupio dešinysis intakas), vakarine dalimi praeina kelias 216 Gargždai–Kretinga. Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai:
- Daubalė – atsišakojantis kelias rytinėje kaimo dalyje, vedantis prie Minijos pro Šėmaičių sodybą. Kita atšaka vadinta Raguva.
- Gurgždaubis – šaltiniuota, medžiais apaugusi dauba Minijos šlaite, žemiau Šėmaičių sodybos.
- Kardinskiškė – žemė į pietus ir rytus nuo buvusio ūkio vaismedžių sodo, priklausiusi Kardinskiams.
- Kilčiauskio/ Kilišauskio lanka – paupio pieva, šiaurės rytinėje-rytinėje kaimo dalyje, priklausiusi Kilčiauskiams.
- Kuršupalis – upelis, Minijos dešinysis intakas, žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu, 55.7521694°š. pl. 21.431525°r. ilg.
- Lankos galas – Minijos kilpa, ribojanti paupio pievą Kvietinių kaimo ribose.
- Luko Jonio lanka – paupio pieva, esanti šiaurės rytinėje Kvietinių dalyje. Pietuose ribojosi su Kilčiausio lanka.
- Paýžis – Minijos pakrantės vieta ties Gerdaujos įtekėjimu. Čia seniau buvo brasta ir vežimų kelias per upę.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prie Minijos esantys pilkapiai liudija, kad kaimo žemėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio pr. m. e. 2015 m. tiesiant dujotiekį rasta ir akmens amžiaus gyvenvietė, virvelinės keramikos pavyzdžių, o tarp pilkapių – dvi urnos su kaulais, spėjamai bronzos amžiaus [2].
Kvietinių kaimas minimas 1535–1540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.[3] XIX a. Kvietiniai buvo kaimas Telšių apskrities Gargždų valsčiuje.[4]
1913 m. įkurta Kvietinių pradinė mokykla, 2003–2005 m. veikė darželis-mokykla, nuo 2005 m. – mokykla-darželis. 1971 m. įsteigta biblioteka, yra kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 1950–1992 m. – Gargždų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5]
2013 m. patvirtintas Kvietinių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Gargždų valsčius | Telšių apskritis |
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | |
| 1950–1954 m. | Kvietinių apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
| 1954–1995 m. | Gargždų apylinkė | |
| 1995– | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 83 | 353 (palivarke) |
315 | 325 | 399 | ||
| 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 493 | 492 | 495 | 541 | 511 | ||
| ||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiai“. Lzinios.lt. 2015-06-06. Suarchyvuotas originalas 2016-10-11. Nuoroda tikrinta 2016-07-08.
- ↑ Kvietinių istorija. Archyvuota kopija 2021-08-28 iš Wayback Machine projekto. KvietiniuBendruomene.lt (tikrinta 2021-08-28).
- ↑ Kwieciany.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 206psl.(lenk.)
- ↑ Kvietiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 381 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kvietiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 461
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
| ||||||||||