• Lietuva – Žalgirio mūšio diena.

Enrikas – Gerimantė – Henrieta – Henrikas – Herkus – Mantas – Rozalija

• 1244 – popiežius Inocentas IV nusiuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje;
• 1258 – popiežius Aleksandras IV paskelbė Kryžiaus karą prieš Livoniją ir prūsų pagonis;
• 1410 – Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos pajėgos sumušė Kryžiuočių ordiną;
• 1419 – Jogaila ir Vytautas su Danija bei su ja unijoje buvusiomis šalimis sudarė sąjungą prieš Kryžiuočių ordiną;
• 1933 – Steponas Darius ir Stasys Girėnas Niujorke lėktuvu „Lituanica“ pakilo į skrydį per Atlanto vandenyną;
• 1950 – LSSR AT prezidiumo įsaku patvirtintas naujas Lietuvos SSR himnas, uždraustas senasis Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė”;
• 1953 – LSSR AT prezidiumas įteisino Lietuvos SSR vėliavą.

• 1478 m. – Barbora, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė (m. 1534 m.).
• 1678 m. – Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas^[1] (m. 1733 m.).
• 1810 m. – Jurgis I Konstantinas Pliateris, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Gedminaičių dvaro valdytojas (m. 1836 m.).
• 1866 m. – Saliamonas Banaitis, Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras (m. 1933 m.).
• 1895 m. – Apolinaras Likerauskas, choro ir orkestro dirigentas, dainininkas (bosas), pedagogas (m. 1984 m.).
• 1896 m. – Valentinas Gustainis, žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas. Vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje žurnalistų profesionalų (m. 1971 m.).
• 1899 m. – Aleksandras, Lietuvos pasienio policininkas (m. 1940 m.).
• 1902 m. – Alfredas Šlikas, pedagogas, literatas, Lietuvos ir Biržų apskrities visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
• 1907 m. – Juozas Pėželis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (m. 1959 m.).
• 1913 m. – Henrikas Jonaitis, Lietuvos fizikas, pedagogas, fizinių mokslų daktaras. Molekulinės spektroskopijos Lietuvoje pradininkas (m. 1993 m.).
• 1914 m.:
  • Janina Drazdauskaitė-Čunovienė, Lietuvos baleto artistė, pasaulinio garso baleto pedagogė (m. 2007 m.).
  • Leonardas Kazimieras Andriekus, Lietuvos poetas, kunigas, pranciškonas, bažnytinės teisės daktaras (m. 2003 m.).
• 1919 m. – Alfonsas Nyka-Niliūnas, vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, VDU garbės daktaras.
• 1929 m. – Bronius Semaška, Lietuvos architektas (m. 2007 m.).
• 1933 m. – Albinas Vaičiūnas, Lietuvos kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (m. 2023 m.).
• 1938 m. – Nijolė Lapinskienė, Lietuvos biologė rizologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1939 m. – Jūratė Gustaitė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.; menotyros kand. 1981 m.
• 1940 m. – Vladas Butėnas, Lietuvos žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1942 m.:
  • Jonas Zokaitis, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio ir politinis veikėjas.
  • Vanda Gečienė-Lukošiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1943 m. – Dalia Genovaitė Mažeikytė, Lietuvos grafikė, tapytoja.
• 1944 m. – Jonas Dapkevičius, chorvedys ir pedagogas.
• 1945 m. – Romualdas Kurila, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Vytautas Boguslauskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Antanas Navickas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Vilhelmas Kavaliauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1949 m.:
  • Stanislovas Kavaliauskas, renginių vedėjas (m. 2023 m.).^[2]
  • Antanas Klimavičius, teisininkas, teisėjas, buvęs LR generalinis prokuroras^[3].
• 1950 m. – Algis Jurgis Kundrotas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1951 m. – Petras Čepulis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Henrikas Šivokas, Lietuvos ir Alytaus miesto profsąjungų, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kudzys, vadybininkas, DPD Lietuva generalinis direktorius, DPD vykdantysis direktorius Baltijos šalims, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas.
• 1963 m. – Ingrida Venciuvienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1970 m. – Aidas Preikšaitis, baigęs karjerą Lietuvos futbolininkas. Lietuvos nacionalinės rinktinės veteranas.
• 1975 m. – Žydrūnas Savickas, lietuvių sportininkas, Lietuvos galiūnas, tituluojamas stipriausiu Lietuvos žmogumi. 191 cm ūgio ir 170 kg svorio. Jam priklauso neoficialus pasaulio „mirties traukos“ rekordas – 461 kg.
• 1981 m. – Marius Stankevičius, Lietuvos futbolininkas. Lietuvos nacionalinės rinktinės pagrindinės sudėties gynėjas. Atstovavo Lietuvos jaunimo iki 21 m. rinktinę. Žaidėjas pasižymi sugebėjimu mesti toli kamuolį išsimetant iš už šoninės linijos.

• 1625 m. – Samuelis Dambrovskis, Lietuvos evangelikų liuteronų teologas, pamokslininkas (g. 1577 m.).
• 1882 m. – Jonas Abelevičius, kunigas, profesorius^[4] (g. 1821 m.).
• 1934 m. – Liudvikas Stulpinas, pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas (g. 1871 m.).
• 1956 m. – Antanas Kličius, Lietuvos cirko artistas (g. 1905 m.).
• 1958 m. – Elvyra Dulaitienė-Glemžaitė, Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė (g. 1893 m.).
• 1961 m. – Viktoras Golovčineris, Lietuvos teatro režisierius, dramaturgas (g. 1905 m.).
• 1966 m. – Antanas Virbickas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1902 m.).
• 1974 m. – Baltrus Atkočiūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas (g. 1885 m.).
• 1983 m. – Ignas Bujakas, Lietuvos gydytojas higienistas ir epidemiologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1892 m.).
• 1985 m. – Genrikas Zimanas, sovietinis funkcionierius (g. 1910 m.).
• 1986 m. – Kazimieras Gečys, Lietuvos katalikų kunigas, istorikas, teologijos (1935 m.) ir filosofijos daktaras (g. 1900 m.).
• 1993 m.:
  • Tautvydas Lideikis, fizikas, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1947 m.).
  • Viktoras Butkus, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos daktaras (g. 1923 m.).
• 1997 m. – Justinas Lagunavičius, Lietuvos krepšininkas, treneris, pedagogas (g. 1924 m.).
• 1999 m. – Jeronimas Čiuplys, Lietuvos kino dailininkas, scenografas, tapytojas, akvarelistas (g. 1928 m.).
• 2008 m. – Salvijus Jodka, verslininkas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, vienas turtingiausių Palangos politikų.^[5] (g. 1956 m.).
• 2021 m. – Leonardas Kairiūkštis, Lietuvos miškininkas, akademikas (g. 1928 m.).

• 1944 – Antrasis pasaulinis karas: amerikiečiai užėmė Saipaną;
• 1958 – 5000 JAV jūrų pėstininkų išsilaipino Libano sostinėje Beirute, suteikdami karinę paramą provakarietiškai vyriausybei;
• 1974 – Nikosijoje, Kipre, graikų karinės chuntos remiami nacionalistai sukėlė valstybės perversmą, pašalindami prezidentą arkivyskupą Makariosą ir jo vietoje paskirdami prezidentu Nikos Sampsoną;
• 2003 – AOL Time Warner uždarė Netscape Communications Corporation. Tą pačią dieną sukurta organizacija „The Mozilla Foundation“.

• 1606 m. – Rembrantas, olandų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių pasaulio dailininkų (m. 1669 m.).
• 1848 m. – Vilfredo Federico Pareto, italų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (m. 1923 m.).
• 1876 m. – Aloiza Paškievič – Kairienė – Ciotka, baltarusių poetė ir įžymi revoliucinė bei baltarusių tautinio atgimimo veikėja (m. 1916 m.).
• 1889 m. – Aleksandras Drevinis, latvių tapytojas (m. 1938 m.).
• 1892 m. – Valteris Benjaminas, žydų kilmės Vokietijos filosofas, literatūros kritikas, fotografijos istorikas, estetikos tyrinėtojas. Marksizmą savitai perpynė su žydų misticizmo dvasia. Priskiriamas Frankfurto mokyklai meno sociologijos srityje (m. 1940 m.).
• 1893 m. – Vlodzimežas Antonievičius, Lenkijos archeologas (m. 1973 m.).
• 1921 m. – Robert Bruce Merrifield, 1984 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (m. 2006 m.).
• 1926 m. – Leopoldas Galtjeris, buvęs Argentinos generolas ir de facto šalies prezidentas (1981 m. gruodžio 22 d. – 1982 m. birželio 18 d.) (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Jacques Derrida, alžyriečių kilmės prancūzų filosofas, dekonstruktyvizmo koncepcijos autorius. Jo plačios apimties darbai padarė didelę įtaką kontinentinei filosofijai, prancūzų filosofijai ir literatūros teorijai (m. 2004 m.).
• 1939 m.:
  • Ajatola Seidas Ali Hoseinis Chamenėjus, Irano politikas ir dvasinis lyderis.
  • Boris Kolker, kalbų mokytojas ir vertėjas, interlingvistikos specialistas, trijų esperanto kalbos vadovėlių autorius.
• 1950 m. – Arianna Huffington, JAV žurnalistė.
• 1956 m. – Ian Kevin Curtis, anglų dainininkas, Joy Division lyderis (m. 1980 m.).
• 1960 m. – Willie Aames, kanadiečių kilmės amerikiečių aktorius.
• 1965 m. – Deividas Vraitas Milibandas, Jungtinės Karalystės Leiboristų partijos politikas. D. Milibandas yra Didžiosios Britanijos Parlamento narys nuo 2001 m. Nuo 2007 iki 2010 m. buvo šalies užsienio reikalų ministras. Leiboristams pralaimėjus rinkimus 2010 m. gegužę tapo šešėlinės leiboristų vyriausybės užsienio reikalų ministru.
• 1969 m. – Aleksandras Georgijevičius Vasiljevas, rusų muzikantas, grupės Splin (rus.Сплин) solistas.
• 1973 m. – John Dolmayan, JAV alternatyviojo metalo grupės System of a Down būgnininkas. John’o grupės draugai yra vokalistas/klavišininkas Serj Tankian, gitaristas/vokalistas Daron Malakian ir bosistas Shavo Odadjian.
• 1976 m. – Diana Kriuger, vokiečių aktorė ir modelis.
• 1977 m. – Ray Toro, amerikiečių grupės My Chemical Romance gitaristas^[7].
• 1979 m. – Aleksanderis Frajus, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Basel klubo puolėjas.
• 1981 m. – Osaze Peter Odemwingie, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Lokomotiv Moscow klubo puolėjas. Osaze tėvas – nigerietis, motina – rusė.
• 1984 m. – Edgaras Baretas, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Atalanta BC klubo saugas.
• 1987 m. – Gaston Grande, argentiniečių aktorius.

• 1015 m. – Vladimiras Sviatoslavičius, Naugardo kunigaikštis (nuo 969 m.) bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 980 m.) (g. 960 m.).
• 1249 m. – Heinrichas Hohenlojė, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
• 1410 m. – Ulrichas fon Jungingenas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1360 m.).
• 1782 m. – Farinelli, garsus XVIII a. italų dainininkas (kastratas) (g. 1705 m.).
• 1857 m. – Karlas Černis, austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (g. 1791 m.).
• 1868 m. – Viljamas Mortonas, amerikiečių gydytojas ir odontologas. Išgarsėjo kaip nuskausminimo išradėjas, kai 1846 m. spalio 16 d. viešai pademonstravo eterio nuskausminamąjį poveikį. Išradimo dėl masinio taikymo jam nepavyko užpatentuoti, todėl išradėjo mirė neturtingas (g. 1819 m.).
• 1888 m. – Frydrichas III, Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas (g. 1831 m.).
• 1904 m. – Antonas Čechovas, rusų prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses (g. 1860 m.).
• 1919 m. – Hermann Emil Fischer, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (g. 1852 m.).
• 1923 m. – Semionas Alapinas, iš Lietuvos kilęs žydų kilmės Rusijos šachmatininkas (g. 1856 m.).
• 1940 m. – Robertas Pershing Wadlow, aukščiausias žmogus medicinios istorijoje. Jis išaugo iki 274 cm ūgio ir svėrė 222,26 kilogramus. Toks jo ūgis buvo prieš mirštant, kai jam buvo tik 22 metai. Net prieš mirtį, nebuvo jokių ženklų, kad vaikino augimas sustotų (g. 1918 m.).
• 1970 m. – Erikas Bernas, JAV mokslininkas, Transakcinės analizės pradininkas (g. 1910 m.).
• 1997 m. – Gianni Versace, italų rūbų dizaineris, Versace madų namų įkūrėjas (g. 1946 m.). Nužudytas Majamyje, Florida (JAV).