Pnompenis (khmer. ភ្នំពេញ= Phnom Penh) – miestas pietinėje Kambodžoje prie Mekongo ir Tonlesapo upių santakos; šalies sostinė ir didžiausias miestas. Pnompenis buvo smarkiai sugriautas XX a. 8-ajame dešimtmetyje pilietinio karo metu, tačiau 9-ajame dešimtmetyje buvo atstatytas.

Tai vienas pagrindinių verslo centrų Mekongo slėnyje, gana gerai išvystyta transporto infrastruktūra (oro, geležinkelių, automagistralių). Didelis uostas, susisiekia su Pietų Kinijos jūra per Mekongo deltą Vietname. Pramonė: tekstilė, maisto apdirbimas, gėrimai. Miesto architektūra turi daug kolonijinės Prancūzijos bruožų, daug kultūros ir švietimo įstaigų. Budistų institutas – muziejus turi daug khmerų civilizacijos eksponatų, Pnompenio nacionaliniame muziejuje yra eskponatai nuo VI a.

Pnompenio universitetas įkurtas 1960 m., budistų universitetas 1954 m., dailės menų universitetas 1965 m., žemės ūkio universitetas 1965 m. Yra buvusių Kambodžos vadovų rūmų, budistų šventyklų.

Pnompenio pavadinimas susijęs su Pnomo budistų šventykla (Wat Phnom reiškia „kalvos šventykla“). Taip pat pasakojama legenda, kad šventykla pavadinta pagal turtingos našlės Pen (Penh) vardą,^[2] kuri šventyklą ant kalvos įkūrusi 1373 m.^[3]

Pirmoji pastovi khmerų gyvenvietė buvo įkurta XIV a. pabaigoje, 1434 m. ji tapo šalies sostine (pakeitė Ankor Tomą). Miestas buvo apleistas ir užkariautas keletą kartų, kol 1867 m. vėl tapo Kambodžos sostine. Apie 1975 m. miestas patyrė didelį socialinį krachą dėl Pol Poto režimo – beveik visi 2 mln. gyventojų buvo priversti išsikraustyti į kaimo vietoves ir dirbti žemės ūkyje. Tačiau po 1980 m. miestas atsigavo, vėl buvo atidarytos kultūros ir švietimo įstaigos.

• Visakha FC futbolo klubas.