(kol kas neįvesta)

Hilarija – Raitvilas – Uršulė

• 1658 – ATR-Maskvos karas (1654–1667): Verkių mūšis, ATR pajėgos, vadovaujamos LDK lauko etmono Vincento Aleksandro Korvino Gosievskio, pralaimėjo Rusijos kariuomenei;
• 1701 – Šiaulių mūšis;
• 1940 – įkurta Valstybinė filharmonija;
• 1967 – Vašingtone JAV lietuviai surengė politinę konferenciją;

• 1842 m. – Marija Dambravičienė-Daukšiūtė, lietuviškų knygų platintoja^[1] (m. 1907 m.).
• 1851 m. – Kazys Aglinskas, knygnešys, vaistininkas^{[2][3][reikalingas šaltinis]} (m. 1924 m.).
• 1856 m. – Antanas Vileišis, visuomenės veikėjas, gydytojas, Jono ir Petro Vileišių, kurie taip pat buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, brolis (m. 1919 m.).
• 1862 m. – Maironis, kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų (m. 1932 m.).
• 1889 m. – Jonas Murka, Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius (m. 1945 m.).
• 1895 m. – Leonas Kęsgaila-Kenstavičius, Lietuvos gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas (m. 1979 m.).
• 1902 m. – Jonas Balkūnas, prelatas, visuomenės veikėjas^[4] (m. 1989 m.).
• 1906 m. – Petras Aleksandravičius, Lietuvos skulptorius, profesorius (m. 1997 m.).
• 1921 m. – Vladas Daujotas, dailininkas tekstilininkas, Lietuvos Dailės akademijos profesorius (m. 2009 m.).
• 1933 m. – Benjaminas Kondratas, lietuvių kalbininkas, kraštotyrininkas (m. 2025 m.).
• 1935 m. – Kazys Račkauskas, Lietuvos pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, Lietuvos ir Kauno miesto savivaldos politikas.
• 1944 m. – Natalija Ogaj-Ramer, Lietuvos teatro režisierė.
• 1946 m.:
  • Eugenijus Remigijus Baltrušaitis, lietuvių poetas, dramaturgas, prozaikas.
  • Valentina Vaičiūnienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono profsąjungų bei politinė veikėja.
• 1949 m. – Donatas Kaubrys, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Algis Dobravolskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1952 m. – Rasa Kubiliūtė-Mauragienė, pianistė, pedagogė, chorvedė, visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Arvydas Švirmickas, dailininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Cezaris Graužinis, Lietuvos teatro režisierius ir pedagogas.
• 1970 m. – Jonas Gudauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras, medievistas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, 86-asis Vilniaus universiteto rektorius.
• 1974 m. – Jonas Kietavičius, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Donatas Škarnulis, Lietuvos lengvaatletis, ėjikas. Pasaulio lengvosios atletikos čempionato (2007 m., Osaka) 12 vietos laimėtojas, Pekino olimpinių žaidynių dalyvis.

• 1854 m. – Marija Čartoriska Viurtembergietė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė (g. 1768 m.).
• 1945 m. – Felicija Bortkevičienė-Povickaitė, knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja (g. 1873 m.).
• 1955 m. – Juozas Čižauskas, kunigas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (g. 1889 m.).
• 1962 m. – Kazimieras Rėklaitis, MIC, Romos katalikų vienuolis marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (g. 1887 m.).
• 1970 m. – Aleksas Ambrose, JAV lietuvių visuomenės ir spaudos veikėjas (g. 1892 m.).
• 1975 m. – Bronius Babkauskas, lietuvių aktorius (g. 1921 m.).
• 1977 m. – Valteris Didžys, Lietuvos ir Australijos visuomenės veikėjas, gydytojas (g. 1896 m.).
• 1981 m. – Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė, agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja (g. 1901 m.).
• 1983 m. – Ilja Fišeris, Lietuvos fotografas (g. 1927 m.).
• 1987 m. – Jeronimas Cicėnas, Lietuvos žurnalistas, Vilniaus krašto ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1992 m. – Aleksas Garunkštis, Lietuvos geografas ir geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 1993 m. – Nina Mitropolskaja, Lietuvos rusų literatūros ir tautosakos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1921 m.).
• 1994 m.:
  • Kazimieras Jackūnas, Lietuvos agronomas paukštininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
  • Mečislovas Bulaka, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1907 m.).
• 1996 m. – Algirdas Steponavičius, Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas (g. 1927 m.).
• 1999 m. – Alfonsas Čepas, teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, kriminologas, prokuroras (g. 1928 m.).
• 2000 m. – Antanas Simonas Pilypaitis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1932 m.).
• 2006 m. – Hubertas Grušnys, lietuvių verslininkas, žiniasklaidos magnatas (g. 1961 m.).
• 2008 m.:
  • Anatolijus Rasteika, Lietuvos inžinierius architektas (g. 1924 m.).
  • Lidija Motiejūnaitė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1924 m.).
  • Robertas Rimgaila, ilgametis Lietuvos žurnalistas (g. 1932 m.).
• 2016 m.:
  • Algirdas Eduardas Čižas, Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
  • Valerijonas Vytautas Jucys, Lietuvos grafikas (g. 1930 m.).

• 1097 – Prasidėjo pirmasis Kryžiaus žygis;
• 1805 – įvyko Trafalgaro mūšis prie Gibraltaro sąsiaurio, kuriame anglų eskadra (27 linkorai ir 4 fregatos), vadovaujami admirolo Horeišijaus Nelsono, sutriuškino jungtinį prancūzų ir ispanų laivyną (33 linkorai ir 7 fregatos), kurioms vadovavo prancūzų admirolas Pjeras-Šarlis Vilnevas. H. Nelsonas buvo mirtinai sužeistas;
• 1923 – Miuncheno „Deutsches Museum“ profesorius Valteris Bauersfeldas pirmą kartą pademonstravo planetariumą;
• 1938 – A. Hitleris pasirašė slaptą įsakymą parengti Vokietijos kariuomenę visai Čekoslovakijai ir Klaipėdos kraštui okupuoti.

• 1328 m. – Hongwu, Kinijos imperatorius^[5] (m. 1398 m.).
• 1595 m. – Lucas van Uden, belgų dailininkas^[6] (m. 1672 m.).
• 1638 m. – Johann Samuel Adami, teologas, rašytojas^[7] (m. 1713 m.).
• 1659 m. – Georg Ernst Stahl, chemikas, medikas^[8] (m. 1734 m.).
• 1675 m. – Higashiyama, 113 Japonijos kaizeris^[9] (m. 1710 m.).
• 1764 m. – János Bihari, vengrų kompozitorius^[10] (m. 1827 m.).
• 1772 m. – Samuel T. Coleridge, anglų poetas^[11] (m. 1834 m.).
• 1790 m. – Alphonse de Lamartine, prancūzų poetas^[12][13] (m. 1869 m.).
• 1807 m. – Napoléon-Henri Reber, prancūzų kompozitorius^[14] (m. 1880 m.).
• 1832 m. – Gustav Langenscheidt, vokiečių leidėjas^[15] (m. 1895 m.).
• 1833 m. – Alfredas Bernardas Nobelis, švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, Nobelio premijos steigėjas (m. 1896 m.).
• 1895 m. – Louis Delvaux, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas^[16][17] (m. 1976 m.).
• 1903 m. – Federico de Castro y Bravo, ispanų teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, tarptautinis teisėjas, vienintelis ispanų teisininkas Tarptautiniame Teisingumo Teisme (m. 1983 m.).
• 1912 m. – Andrejus Eglytis, latvių poetas, žurnalistas (m. 2006 m.).
• 1925 m. – Celia Cruz, kubiečių dainininkė^[18] (m. 2003 m.).
• 1929 m. – Ursula Kroeber Le Guin, amerikietė rašytoja, labiausiai žinoma kaip mokslinės ir maginės fantastikos autorė.
• 1940 m. – Edsonas Arantis do Nasimentas (Pelė), Brazilijos futbolininkas^[19].
• 1946 m. – Nicole Josy, belgų dainininkė (m. 2022 m.).
• 1975 m. – Enrikė Hilarijo, Portugalijos futbolininkas, futbolo klubo Chelsea vartininkas.
• 1981 m.:
  • David Siradze, futbolininkas, Gruzijos rinktinės ir FK Terek Groznyj klubo puolėjas.
  • Nemanja Vidičius, Serbijos futbolininkas (centro gynėjas), žaidžiantis Manchester United klube ir Serbijos futbolo rinktinėje.
  • Tucker Murphy, Bermudos slidinėjimo lenktynių sportininkas. Šalies olimpietis ir vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse. Dartmouth koledže baigė biologo specialybę.
• 1983 m. – Shelden Williams, amerikiečių krepšininkas^[20].
• 1988 m. – Raúl Elías Viñoles, Argentinos aktorius, gavęs Clarin Awarded apdovanojimą.
• 1990 m. – Ricard „Ricky“ Rubio i Vives, Barcelonos „Barcelona“ komandos įžaidėjas. 2009 metais, Rubio buvo pašauktas penktu šaukimu į NBA Minesotos „Timberwolves“, tačiau nusprendė likti Europoje ir pasirašė šešerių metų sutartį su Barcelonos „FC Barcelona“ klubu.^[21].

• 1422 m. – Karolis VI Mylimasis, 1380–1422 m. Prancūzijos karalius (g. 1368 m.).
• 1765 m. – Džiovanis Paolo Paninis, italų tapytojas ir architektas, geriausiai žinomas kaip vedutistas (veduta – dailės kūrinys, detaliai vaizduojantis mietsą, jo fragmentą arba atskirus pastatus) (g. 1691 m.).
• 1931 m. – Arturas Šnicleris, austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (g. 1862 m.).
• 1969 m.:
  • Džekas Keruakas, amerikiečių novelistas, rašytojas, poetas ir bytnikų judėjimo pradininkas.^{[reikalingas šaltinis]} (g. 1922 m.).
  • Wacław Franciszek Sierpiński, lenkų matematikas, gimęs ir miręs Varšuvoje. Studijavęs ir kūręs aibių teoriją, skaičių teoriją, funkcijų teoriją, bei topologiją. Sierpiński publikavo virš 700 straipsnių ir išleido 50 knygų. Trys žinomi fraktalai yra pavadinti jo vardu – Sierpinski trikampis, Sierpinski kilimas ir Sierpinski kreivė, taip pat – Sierpinski skaičiai ir atitinkamai – Sierpiński problema (g. 1882 m.).
• 1978 m. – Anastasas Mikojanas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas. A. Mikojanas – unikalus politinis ilgaamžis, pradėjęs karjerą kartu su Leninu, o baigęs – valdžioje esant L. Brežnevui (g. 1895 m.).
• 1984 m. – François Roland Truffaut, Prancūzijos kino filmų režisierius (g. 1932 m.).
• 2003 m. – Steven Paul Smith, amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas (g. 1969 m.).
• 2022 m. – Masato Kudo, japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1990 m.).^[22]
• 2023 m.:
  • Bobis Čarltonas, Anglijos futbolininkas (g. 1937 m.).^[23]
  • Bilas Heidenas, ekonomistas, Australijos politinis veikėjas (g. 1933 m.).^[24]