Chakasai (sav. тадарлар) – tiurkų kilmės Sibiro tauta, gyvenanti daugiausia Rusijos Chakasijos Respublikoje (65 421), taip pat Krasnojarsko krašte (4489), Tuvoje (1219), Kemerovo srityje (503). Kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia chakasų kalba, dalis (23%) – rusų kalba. Chakasai rasiškai yra mongolidai.

Chakasų protėviai buvo Jenisiejaus kirgizai, klajokliai totoriai, ketai, samojedų tautos. XVIII-XIX a. tapo sėslūs, iki tol gyveno daugiakampėse rentininėse jurtose. Senesniuose rusų šaltinuose chakasai minimi kaip Minusisko, Abakano totoriai.

Išskiriamos 4 etnolingvistinės chakasų grupės: kačinai, koibalai, kyzylai, sagajai.

Chakasai tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste – augina arklius, avis, galvijus. Taip pat užsiima žemės ūkiu (miežių auginimu). Tarybiniais metais dalis pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kasyklose, geležinkelių transporte ir kt.^[1]

Chakasai išlaikę herojinius epus („Altyptyg nymach“), išlikusios akmeninės tvirtovės. Ši tauta tradiciškai išpažįsta šamanizmą (rasta daugiau kaip 200 aukojimo vietų), bet dabar didesnioji dalis yra stačiatikiai.