| 👁 Image 👁 Image | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė | 👁 Lietuvos vėliava Lietuva | |
| Apskritis | 👁 Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė | 👁 Skuodo rajono savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė | |
| Gyventojų (2025) | 5 120[1] | |
| Plotas | 7,57 km² | |
| Tankumas (2025) | 676 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-98001 | |
| 👁 Image Vikiteka | Skuodas | |
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo dar ir dabar pasitaikančios pavardės Skuodas.[5] Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johannesberg, Johannisberg ar Johannisburg – pastarąjį vardą savo garbei suteikė Jonas Chodkevičius, bet jis tarp lietuvių neprigijo.[6]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje, kelių 169 Skuodas–Plungė, 218 Kretinga–Skuodas ir 170 Mažeikiai–Skuodas sankirtoje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu. Bartuva čia yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis, seniau čia veikė Skuodo geležinkelio stotis. Senąją ir naująją miesto dalis jungia Skuodo tiltas, pakeliui į Latvijos pasienį stovi Skuodo tiltas per Luobą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.
1568 m. Ldk Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.
Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. XIX a. pabaigoje Skuodas – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[7][8]
1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė. 1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.
Žydai Skuode apsigyveno XVII a.[9], o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.[10]
Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.
1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI–XIX a. | Skuodo valsčiaus centras | ? | |
| 1861–1915 m. | Telšių apskritis | ||
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras |
Skuodo rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Skuodo miesto seniūnija, Skuodo seniūnijos centras |
Skuodo rajono savivaldybės centras | Klaipėdos apskritis |
Švietimo ir ugdymo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1885 m.*[4] | 1903 m.*[3] | 1923 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1976 m.[13][14] | 1979 m.sur.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 657 | 3 041 | 3 622 | 4 684 | 5 500 | 7 269 | 8 730 | 7 896 | 7 149 | ||
| 2011 m.sur.[18] | 2015 m. | 2017 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 6 513 | 5 922 | 5 610 | 5 083 | 5 508 | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skuode gimė:
- Eugenijus Gedgaudas (1924–2006), lietuvių kilmės JAV radiologas.
- Vytautas Vaclovas Doniela (g. 1930 m.) – lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žymus filatelistas.
- Leonas Vytautas Gedrimas (1944–2021), medicinos mokslų daktaras, docentas, anatomijos vadovėlių autorius, bendraautorius.
- Rytis Taraila (1952–2025), žurnalistas, redaktorius.
- Kęstutis Vitkus (1952–2021), gydytojas chirurgas.
- Remigijus Motuzas (g. 1956 m.), pedagogas, diplomatas ir politikas. Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijoje.
- Vygaudas Ušackas (g. 1964 m.), teisininkas, diplomatas, 2008–2010 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras, nuo 2013 m. ES atstovybės Rusijoje vadovas.
- Alvydas Duonėla (g. 1976 m.), irkluotojas baidarininkas, pasaulio čempionas.
- Zinaida Sendriūtė (g. 1984 m.), lietuvių lengvaatletė, disko metikė.
- Svetlana Pauliukaitė (g. 1985 m.), dviratininkė.
- Laura Juškaitė (g. 1997 m.), Lietuvos moterų rinktinės krepšininkė.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Švč. Trejybės bažnyčia
- Evangelikų liuteronų bažnyčia
- Mūro kryžius
- Dvaro sodyba
- Stačiatikių bažnyčia (cerkvė)
- Pirmosios senosios kapinės
- Antrosios senosios kapinės
- Skuodo sovietų armijos karių kapinės
- Paminklas Jonui Chodkevičiui
- Paminklas lietuvių tautos kančių atminimui
- Paminklas prie Skirmanto kuopos partizanų kapo
- Alkos rinktinės partizanės B. Pocienės kapas
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 m. įrengtas Skuodo centrinis miesto stadionas su futbolo aikšte, bėgimo takais ir žiūrovų tribūna.[21]
Motobolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.[22] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia
- Skuodo dvaras
- Skuodo karių kapinės
- Mūro kryžius
- Kultūros namai ir biblioteka
- Buvusi Skuodo geležinkelio stotis
- Skuodo teismas
- Meno mokykla
- P. Žadeikio gimnazija
- Bartuva (tiltas Gedimino g.)
- Įvažiavimas nuo Plungės pusės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- 1 2 Шкуды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78): Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 660 psl. (rus.)
- 1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 810psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 195–196
- ↑ Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 388
- ↑ Szkudy.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 925psl.(lenk.)
- ↑ Szkudy.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 643psl.(lenk.)
- ↑ Shtetl Shkud
- ↑ Shmuel Spector, ed., The Encyclopedia of Jewish Life Before and During the Holocaust, New York University Press, 2001, p. 1197
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Skuodas.Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 230 psl.
- ↑ Skuodas.Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 237psl.
- ↑ Skuodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 37
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Skuodo rajono savivaldybė . Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).
- ↑ Motobolas Skuode Archyvuota kopija 2012-05-31 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). – Vilnius: Atkula, 2007. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-505-54-9
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skuodas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 295psl.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2009-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto bendrasis planas
| ||||||||||
